2013 m. spalio 1 d., antradienis

Stirnų medžioklė su vilbyne

Stirnų viliojimu su vilbyne susidomėjau per medžiokles Austrijoje, matydamas, kaip lengvai mano draugai jas prisivilioja ir nušauna, beje, su vilbyne pritraukdavo abiejų lyčių įvairaus amžiaus stirnas – ir stirniukus, ir stirnas, ir stirninus, sumaniai reguliuodami vilbynės slankiklį. Aišku, įsigeidžiau tokios vilbynės ir gavau dovanų būtent tą, su kuria sumaniai buvo viliojamos stirnos, todėl abejonių dėl jos veiksmingumo nekilo. Naudojau firmos „Hubertus“ vilbynė, ištekinta iš buko medienos. Jos viduje yra plastikinis lovelis, iš viršaus jį dengia liežuvėlis- membrana, o virš jo – slankiklis, su kuriuo galima reguliuoti vilbynės garsų tonus.

Medžioti šiuo būdu geriausia atkampiausiose vietose. Man pavykdavo privilioti stirninus 2–3 m atstumu, jie kelias minutes įdėmiai žiūrėdavo į mane negalėdami susigaudyti, tačiau pastebėję menkiausią krustelėjimą sprukdavo į artimiausią mišką ar krūmynus ir paskui išvilioti iš ten jų jau nepavykdavo. Tačiau tada, kai žvėris manęs nepastebėdavo, priviliotas vilbynės garso ir neradęs gentainio, jis kuriam laikui pasitraukdavo į mišką ar krūmus, o paskui vėl pasirodydavo išgirdęs vilbynės garsus.

Gerai naudoti vilbynę per medžioklę prisėlinant vešlia žole apaugusiuose laukuose, kuriuose paprastai guli nemažai žvėrių, nes išgirdę vilbynės garsus jie visada atsikelia pažiūrėti, kas vyksta. Svarbiausia, kad žvėris tuo metu nedaro staigių judesių ir į jį galima nusitaikyti, o pasirinkus patogią padėtį – ir prisivilioti. Stirnų medžioklė su vilbyne paprastai sėkmingiausia būna per jų rują, maždaug nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. O geriausias stirninų pasirodymas – pirmoje rugpjūčio pusėje. Viliojimo esmė yra tai, kad medžiotojas, imituodamas patelės kvietimą, privilioja patiną. Literatūroje aprašyta daugybė vilbynių sistemų, tačiau dauguma medžiotojų moka pamėgdžioti stirnų balsus naudodamiesi parankinėmis priemonėmis. Aš patarčiau naudotis patikimesniu būdu: galima sėkmingai privilioti stirnas įrėžus žymas su brėžikliu ant šaukšto ir vilbynės slankiklio, kad reikiamu momentu būtų galima greitai ją suderinti, pavyzdžiui, privilioti jaunai arba senai stirnai, stirniukui ar stirninui.

Jei pats medžiotojas negali tinkamai suderinti savo vilbynės, tai gali padaryti specialistai. Tada tereikės nustatyti slankiklį ties reikiama žyma, nes šios vilbynės konstrukcija labai tvirta ir stabili – ja galima naudotis visą gyvenimą.

Kodėl su vilbyne geriausia medžioti rugpjūčio pradžioje? Ogi todėl, kad šiuo metu medžioklės vietoje jaunų ir senų patelių būna jau gerokai mažiau, o patinų lytinis instinktas dar stiprus – jie jautriai reaguoja į patelių kvietimą ir, žinoma, į vilbynės skleidžiamus garsus.

Taigi medžioklės sėkmė rujai baigiantis tiktai didėja. Rujos pradžioje patinus geriausia vilioti jaunos patelės balsu, o pabaigoje – senos. Medžioklėje labai padeda malonus šiltas oras be vėjo, nes esant vėjui vilbynės veikimo diapazonas gerokai sumažėja dėl miško ošimo ir apskritai prasto garsų sklidimo, taigi orą medžioklei reikia tinkamai pasirinkti. Medžiojama šviesiuoju paros metu, kai galima taikliai šauti ir apskritai lengviau pastebėti žvėrį. Stirnos gyvena nelygiose vietovėse, kur yra daug laukymių, tarpumiškių, pelkių, mišrių ir plačialapių medžių miškų, tad stirninas gali pasirodyti visai netikėtoje vietoje. Todėl visada reikia stengtis užsiimti kuo patogesnę padėtį.

Medžioklės sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo abiejų lyčių skaičiaus santykio. Jei patelių gerokai daugiau, patinai kur kas rečiau ateina privilioti vilbynės garsų. Būtent taip yra Baltarusijoje, čia net paprastai stebint matyti, kad patelių mažiausiai dviem trečdaliais daugiau negu patinų. Žinoma, geriausia iš anksto žinoti ar bent jau su didele tikimybe spėti, kad stirnos yra už kokių 80–150 m, kad sėkmingo priviliojimo atveju būtų galima pasiruošti, nes jokiu būdu negalima daryti staigių judesių. Be to, reikia ir tinkamai užsimaskuoti, pasirūpinus, kad iš visų pusių būtų santykiškai gera apžvalga. Niekada nesitikėkite, kad stirnos ateis keliu ar išmintu takeliu – jos mėgsta prieiti paslapčiom, per aukštą žolę ir krūmus. Jeigu stirnų laukiate atviroje pievoje, gali būti taip, kad jūsų pastebėtas stirninas apsimeta, jog negirdi vilbynės garsų, tačiau pats trumpais perbėgimais artėja prie jūsų. Kartais naudinga pastuksenti trinktelėti lazda į žemę imituojant bėgančių stirnų kanopų garsus, pašiurenti nukritusius lapus ir žolę. Žinoma, per tokią medžioklę, kaip ir per bet kurią kitą, labai svarbu atsižvelgti į vėjo kryptį. Medžioti galima iš bokštelio, taip pat prisėlinant arba patykant. Viskas priklauso nuo vietovės, stirnų skaičiaus ir veiksnių, keliančių šiems gyvūnams nerimą.

Atvykus į medžioklės vietą pradėti stirnas vilioti reikia ne iš karto, o po kokių 5–10 minučių, kad viskas nurimtų. Pirmieji garsai turi būti atsargūs ir tylūs, nes stirninai gali būti visai netoli ir garsus viliojimas privers juos sunerimti. Tarp viliojimų darykite 10–20 min. pertraukas, nes kartais stirninas prieina neskubėdamas ir atsargiai arba gali stebėti iš kokios nors priedangos. Jeigu jau matote jį, galima labai tyliai pavilioti, kad stirninas išeitų į atviresnę vietą. Vilbynės negalima naudoti dažnai ir vilioti garsiai – pakanka 2–3 signalų ir galima laukti rezultato. Aktyviau į vilbynės garsus reaguoja silpni ir menkai išsivystę gyvūnai, todėl selekcinė medžioklė gali būti vykdoma efektyviau. Medžioti vilbyne viliojamas stirnas geriausia graižtviniu šautuvu, su pusiau aštriomis, bet ne ekspansyviomis kulkomis, kad nedidelio gyvūno kūnas nebūtų išdraskytas, arba su šratiniu šautuvu, kuris tinka ir tada, kai žvėris prie medžiotojo prieina nedideliu atstumu. Galima medžioti ir dviese, kaip per vilkų medžioklę imituojant jų staugimą, pastačius šaulį su šratiniu šautuvu priekyje „stūgautojo“. Su vilbyne galima medžioti ir pasibaigus rujai, o rudenį – stirnas ir stirniukus. Imituojant stirniuko šauksmą galima lengvai privilioti patelę, paskui kurią paprastai seka stirniukai, o tada nušauti reikiamą gyvūną.

Pagal “Medžioklė ir Žvejyba Baltijoje”

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.