Topinambai

Topinambai mums žinomi kaip žieminės bulvės, žemės kriaušės ar šakniagumbinės saulėgrąžos. XVII amžiuje atkeliavę iš Šiaurės Amerikos į Europą, gerokai primiršti, pastaraisiais metais jie vėl stengiasi išpopuliarėti. Tam padeda mokslo institucijos, tyrinėjančios topinambų šaknelių ir viršūnėlių derlingumą, biocheminę sudėtį, jų panaudojimą maistui, pašarams ir etanoliui gaminti.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute išvesta visais ūkiškais parametrais itin gausi veislė ‘Sauliai‘. O kad moksliniai tyrimai neužsigulėtų, ūkininkai sparčiai plečia ekologinius topinambų plotus ir ieško rinkos gumbams. Vienas jų, Petras Tiknevičius, jau kelerius metus šešių hektarų plote Varėnos r. ekologiškai augina žiemines bulves, kitaip tariant – topinambus.

Gyvybingi augalai

Petras Tiknevičius save vadina „asfalto ūkininku“, mat žemės ūkio problemos jam siejosi tik su sodų bendrija ir močiutės daržu Prienų rajone. Kaunietis, Kauno technologijos universitete krimtęs mokslus ir tapęs kokybės vadybos magistru, darbinę karjerą pradėjo Žemės ūkio ministerijoje. Viceministras Mindaugas Kuklierius jam patarė užsiimti perspektyviu verslu – auginti gluosnius.

„Tuo metu žemės ūkio verslams sekėsi, tad 2007 m. Varėnos rajone įsigijau 7 ha žemės ir kitą pavasarį pasodinau gluosnius“, – prisimena P. Tiknevičius ir patikina, jog žemę įsigijo be jokių giminystės ryšių, tiesiog rinkosi pigiausią, nuošaliausioje vietoje esantį laisvą žemės plotą.

Pasak jaunojo ūkininko, po metų mama pagalvojo, kad perspektyvų tarp sveikuolių ir diabetikų turės ekologiški topinambai. Tad ir kitą 10 ha sklypą įsigijo Varėnos rajone.

„Dabar dirbu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre, sukuosi sferoje, kur daug žemės ūkio specialistų, kurie man negaili patarimų ir pagelbėja, – džiaugiasi Petras. – Padeda ir pataria topinambų patriarchas Povilas Gumbelevičius, ekologiškai juos auginantis Žemaitijoje. Iš jo nusipirkau 2 t gumbų ir 2009 m. apsodinau pirmąjį hektarą. Dabar jie auga 6 ha plote, likusioje 4 ha žemėje ekologiškai auginu avižas ir grikius, bet įsitikinau, jog topinambai – augalai, kuriuos pasodinęs kuriam laikui gali pamiršti.“

Šiuo metu ūkininko dirvose auga trijų veislių topinambai: lietuviški ‘Sauliai‘ ir įvežtiniai ‘Albik‘ bei ‘Rubik‘. Pastarieji nežydi, stiebai storesni ir aukštesni, gumbų mažiau, jie lygesni, apvalūs ir derliaus mažiau. Topinambai auga beveik visose dirvose ir tuo naudojasi ekologišką produkciją auginantys ūkininkai. Anksti pavasarį sodinami bulvių sodinamąja vagose kas 45 cm, 6-12 cm gyliu, tarpuvagiai – kas 70 cm.

Piktžolės naikinamos akėjant ir kaupiant vagas. Bulvinės saulėgrąžos labai sparčiai auga ir greitai jas užgožia, tad derliaus priedas, gautas sunaikinus piktžoles, neatperka išlaidų, skirtų joms naikinti. Ligos ir kenkėjai augalams beveik nekenkia, labiau nuo puvinių nukenčia gumbai. Prieš kasant, stiebai nupjaunami, susmulkinami ir paskleidžiami ant dirvos. Tai puiki žalioji trąša ir yra viena iš topinambų panaudojimo alternatyvų, ypač ekologiniuose ūkiuose.

„Sakoma, kad neiškasti augalai kitąmet išaugina mažesnius gumbus, tačiau ne topinambus reikia saugoti, o saugotis topinambų. Tai gyvybingi augalai, kuriuos išnaikinti gana sudėtinga, – įsitikinęs P. Tiknevičius.– Kita vertus, jie tobuli, nes, nespėjus nukasti rudenį, kasi pavasarį. Likusios šaknelės greitai atželia. Mano ekologinis derlius dzūkiškoje dirvoje siekia 10-20 t/ha. Stengiuosi pritaikyti ir išskirtinės kokybės reikalavimus, juolab kad tai naujas dalykas augalininkystėje, patrauklūs prekiniai ženklai, nors į remiamų kultūrų sąrašą topinambai kol kas neįtraukti.“

Nėra nei mitybos papročių, nei gydymosi įpročių

Vertėtų prisiminti, jog apie 1960 m. topinambus mėginta auginti silosui bei žaliajam pašarui ir Lietuvoje. Tačiau konkurenciją laimėjo kukurūzai: Nikitos Chruščiovo įsakymu juos auginti buvo privaloma, o sėti reikėjo tik kvadratiniu – lizdiniu būdu. 1980 m. JAV ūkininkai sumąstė, kad topinambai turėtų greitai išpopuliarėti rinkoje. Deja, vartotojai nesusigundė, todėl didelius plotus užsodinusieji žlugo. Pastaraisiais metais daug dėmesio naujoms veislėms, auginimo technologijoms kurti bei produkcijai perdirbti skiria Vokietijos mokslininkai.

LAMMC Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas šioje srityje irgi neatsilieka. Mokslo darbuotoja dr. Nijolė Maročkienė teigia, jog nuo 2005 m. vykdomi topinambų šešių selekcinių numerių konkursiniai bandymai, siekiama ištirti morfologinius požymius, įvertinti biocheminę sudėtį, vykdyti atranką. Per kelerius metus vienas iš selekcinių numerių sukoncentravo gerąsias savybes, todėl jam buvo suteiktas veislės statusas ir pavadinimas ‘Sauliai‘.

Nustatyta, jog selekcinių augalų aukštis svyruoja nuo 1,8 iki 2,7 m, jie subrandina 8,4-9,3 cm ilgio ir 4,2-6 cm skersmens gumbus, kuriuose sukaupiama 8–16,5 proc. sacharozės, 1,4–3,6 proc. askorbo rūgšties, 17,2-26,6 proc. sausųjų medžiagų. Stambiausi gumbai užauga net iki 800 g, vieno kero gumbų bendras svoris būna iki 3 kg. Gumbų derlius svyruoja nuo 80 iki 118 t/ha.

„Be tyrimų kai kuriose ES šalyse į Lietuvoje tinkamų auginti augalų sąrašą ‘Sauliai‘ neįtraukti. Yra tik veislės pažymėjimas, kad ji išvesta institute. Tad juos dauginti turi teisę tik institutas, o parduoti kaip ūkinę ar maistinę medžiagą gali kiekvienas ūkininkas.

Tačiau topinambai įtraukti į ES patvirtintą augalų, leidžiamų auginti pūdymuose, sąrašą. Tik iki šiol neapsispręsta, ar aukštaūgius topinambus priskirti ir prie energetinių augalų, skirtų biokurui gaminti. Tad auginantieji juos deklaruoja kaip daržoves“, – patikslina mokslininkė.

Realiausias poreikis - pašarams

Pasak topinambų augintojo Petro Tiknevičiaus, rasti vietinėje rinkoje nišą gana sudėtinga, nors šie augalai turi daug gerų savybių. Tačiau rinkos galima ieškoti kitose ES šalyse: juos transportuoti paprasčiau nei bulves, kurioms reikia fitosanitarinių pažymų ir sertifikatų.

„Manau, kad topinambai turi ateitį ir kaip maistas, ir kaip vaistas, ir kaip pašaras. Daug kam atradimas – džiovinti topinambų traškučiai, kurių maistinė vertė geresnė už bulvių traškučius, nes nenaudojama nei druska, nei aliejus, nei konservantai, – teigia pašnekovas. – Jų gamybos subtilybes tiria LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijų laboratorija.“

Pasak pašnekovo, iš jo užaugintų gumbų gaminami ekologiški topinambų milteliai, traškučiai „Petručiai“. Realizuojami ir neekologiški topinambų traškučiai, kepti aliejuje.

Apie platesnį topinambų panaudojimą kalbama jau seniai, vardijami keli produkcijos perdirbimo variantai. Pasak Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržovių selekcijos sektoriaus vedėjos dr. Rasos Karklelienės, šis daugiametis augalas gali būti priskiriamas ir daržovėms, ir techniniams augalams, nes iš gumbų galima gaminti spiritą. Šią mintį prieš kelerius metus susitikime su „Ūkininko patarėju“ yra teigęs ir topinambų augintojas Povilas Gumbelevičius.

„Vokietijoje iš 1 ha topinambų derliaus gaunama 4,5 t etanolio ir, palyginti su kviečių, šis etanolis yra perpus pigesnis ir jo pagaminama dvigubai daugiau. Manau, kad pateiktos etanolio gamybos technologijos turėtų tikti ne tik perdirbėjams, bet ir žemdirbiams. Tuomet šių augalų plotai greitai padidėtų,“ – Įsitikinęs P. Gumblevičius.

Deja, iki šiol apie pigesnę etanolio gamybos technologiją nieko negirdėti.

Nereikia pamiršti ir dar vienos svarbios topinambų produkcijos panaudojimo nišos. Jų stiebai ir gumbai tinka gyvulių, žuvų, paukščių pašarams (miltai ar išspaudos). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros prof. biomedicinos mokslų daktaras Almantas Šimkus patvirtino, jog vykdomas projektas „Fitobiotikų įtaka gyvūnų lipidų apykaitai ir produkcijos formavimuisi“, kuomet pašarų racionas papildomas topinambų gumbais.

„Šiame projekte dirbome kartu su dabartiniu žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna. Tyrimai buvo atliekami su bekonais, broileriais, toliau stebėsime, kaip augs veršeliai, – teigia profesorius. – Įvairių natūralių ir ekologiškų pašarų priedų paieška, kuriuos būtų galima pritaikyti praktikoje, būtina“, – sako mokslininkas A. Šimkus.